keturkantis

×keturkañtis, -ė adj. (2) su keturiais kantais, keturbriaunis: Keturkančiai pjaustytainiai balkiai (pjautiniai balkiai) J. Stiebai yra tamsiai raudoni, spurganos pailguotinos, keturkantės S.Dauk. Žirniai buvo kantėti, raini, keturkañčiai Kltn. Keturkantės vinys dukart stipriaus įkimba medžian už apvaliąsias rš. Sumaišyti miežiai su šeškančiais liuob keturkančiais KlvrŽ. Čia nudrožtas keturkañtis šakaliukas Pc.